Nuo liepos 1 d. keičiasi reikalavimai dviratininkams, techninės apžiūros sąlygos, vairavimo teorijos egzamino laikymo ir kt. Kilo dviratininkų nepasitenkinimas
Bene daugiausiai diskusijų sukėlė reikalavimai dviratininkams. Įstatyme nurodoma, kad važiuojamąja kelio dalimi važiuojantis dviratininkas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos, o gale – raudonos šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos, o gale – raudonos šviesos žibintai. Vairuotojas taip pat privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojai ir keleiviai iki 18 metų privalo būti užsidėję ir užsisegę šalmą, tačiau vyresniems kaip 18 metų asmenims šalmas tik rekomenduojamas. Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems mokymo kursą ir turintiems pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims, tačiau gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas. Neblaivus – nuo 0,2 promilės ir mažiausiai 10 metų draudimas vairuoti Nuo liepos 1 dienos taksi automobilių ir motociklų vairuotojai laikomi neblaiviais, jei jų kraujyje bus didesnė nei 0,2 promilės alkoholio koncentracija. Iki šiol ši riba galiojo tik 2 metų stažo neturintiems, taip pat transporto priemonių, kurių maksimali leidžiama masė didesnė negu 3,5 t ir turinčių daugiau kaip 9 sėdimas vietas, vairuotojams. Vairuoti galingus keturračius motociklus galima tik turint A ir B kategorijas (anksčiau pakako tik B kategorijos). O jei asmeniui, iš kurio teisė vairuoti buvo atimta du kartus už tai, kad prie vairo sėdo neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, taip pat tiems vairuotojams, kuriems teisė vairuoti buvo atimta tris kartus, ji bus grąžinta ne anksčiau kaip po 10 metų. Techninės apžiūros panaikinimas ir draudimas dalyvauti eisme Vienas svarbiausių pakeitimų – techninė automobilio apžiūra turi būti atlikta iki jo įregistravimo. O tų transporto priemonių, kurių privalomosios techninės apžiūros galiojimas yra pasibaigęs arba panaikintas, savininkai arba valdytojai gali gauti ne ilgiau kaip vieną parą galiojantį leidimą nuvykti atlikti techninę apžiūrą. Automobilio techninė apžiūra gali būti panaikinta, jei po avarijos transporto priemonė nebeatitiks techninių reikalavimų – bus deformuotas statramstis, lonžeronas ar rėmas, pažeista pakaba, vairo ir stabdžių sistemos, taip pat suveiks oro pagalvių sistema. Taip pat pareigūnai gali panaikinti tų transporto priemonių ir priekabų techninės apžiūros galiojimą, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui. Leidimo transporto priemonei dalyvauti eisme sustabdymo procedūra Leidimas sustabdomas, jei transporto priemonė neturi techninės apžiūros arba nėra apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Informacija apie tai gaunama iš atitinkamų informacinių sistemų. Pasitikrinti, ar transporto priemonė turi leidimą dalyvauti eisme, pareiškėjai gali prisijungę prie VĮ „Regitra“ elektroninių paslaugų portalo arba svetainėje regitra.lt . Priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas leidimas, turi būti pašalintos per 90 dienų. Kitu atveju transporto priemonė bus išregistruota, valstybinius numerius reikės grąžinti „Regitrai“, o vėl dalyvauti eisme priemonė galės tik ją iš naujo įregistravus. Bus paprasčiau išsilaikyti teises Vairuotojams, siekiantiems įgyti teisę vairuoti A1, A2, A, B1 ar B kategorijos transporto priemones, įsigalioja paprastesnės eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių patikrinimo sąlygos. Teorijos egzaminą jie gali laikyti egzaminui pasiruošę savarankiškai, neturėdami vidurinio išsilavinimo, nebaigę teorijos mokymo kurso vairavimo mokykloje. Naujovė aktuali gyventojams, siekiantiems įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones ir norintiems mokytis praktinio vairavimo su šeimos nariu. Mokytis su šeimos nariu leidžiama tik išlaikius teorijos egzaminą „Regitroje“. Pasikeitus teorijos egzamino sąlygoms, savarankiškai pasiruošus galima anksčiau ne tik laikyti teorijos egzaminą, bet ir pradėti mokytis praktinio vairavimo su šeimos nariu bei užbaigti privalomą kursą vairavimo mokykloje. B kategorijos praktinio vairavimo leidžiama mokytis nuo 17 metų, o laikyti egzaminą „Regitroje“ – nuo 18 metų. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta, kad teisę vairuoti A1 ir B1 kategorijos transporto priemones galima įgyti nuo 16 metų, A2 ir B – nuo 18 metų, A – nuo 20 metų, įvykdžius papildomas sąlygas*, arba nuo 24 metų. Išlaikius egzaminus ir įgijus teisę vairuoti A1 kategorijos transporto priemones, taip pat suteikiama ir teisė vairuoti AM kategorijos transporto priemones, įgijus A2 – AM ir A1, įgijus A – AM, A1 ir A2, o įgijus B – AM ir B1 kategorijų transporto priemones. Galimybė išregistruoti transporto priemonę pačiam Taip pat nuo liepos 1 d. įsigalioja naujos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos, kuriomis įteisinamas automatinis transporto priemonių ir priekabų išregistravimas iš Kelių transporto priemonių registro bei galimybė transporto priemonės valdytojui pačiam sustabdyti transporto priemonės registraciją. Jei transporto priemone gana ilgai nesinaudojama (pavyzdžiui, žiemą nevažinėjama mopedu, motociklu), jos valdytojas gali pats sustabdyti registraciją. Ilgiausias laikotarpis, kuriam įstatymas leidžia sustabdyti registraciją – vieneri metai. Nuo 2014 m. liepos 1 d. sustabdyti registraciją bus galima „Regitros“ padalinyje arba elektroniniu būdu prisijungus prie „Regitros“ el. paslaugų portalo. Šaltinis: www.delfi.lt
1 Comment
![]() Kokios nuobaudos taikomos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus? Nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigalioja kai kurie Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) pakeitimai, sugriežtinantys administracinę atsakomybę už padarytus Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimus. Sugriežtinama ATPK 124(1) str. 2 d. numatyta atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems (išskyrus nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės) nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku. Už šiuos pažeidimus bus skiriama bauda nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų (iki šiol buvo numatyta nuo penkiasdešimt iki vieno šimto litų bauda). Už KET nustatytos sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus, vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą (ATPK 124(1) str. 2 ir 4 d.), nuo 2011 m. kovo 1 d. bus skiriama nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų bauda (iki 2011 m. kovo 1 d. - 40-80 litų bauda). Gerokai sugriežtinta atsakomybė už KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą ir draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą (ATPK 124(1) str. 2 d.). Jei iki šiol buvo skiriama nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų bauda arba įspėjimas, nuo 2011 m. kovo 1 d. - nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų bauda. Be to, už daugelį paminėtų KET pažeidimų, t. y. kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis nesilaikymą, važiavimą esant draudžiamajam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją ir kitų vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą, griežtesnės nuobaudos nei kitiems vairuotojams bus skiriamos asmenims, vežantiems keleivius keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais (ATPK 124(1) str. 6 d.). Tokiems vairuotojams numatyta nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų bauda arba (ir) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno mėnesio iki trijų mėnesių. Sugriežtinama atsakomybė ir labiausiai pažeidžiamai eismo dalyvių grupei - pėstiesiems, taip pat dviratininkams, vadeliotojams, mopedų ir keturračių motociklų vairuotojams (ATPK 131 str.). Už pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus, lengvuosius keturračius motociklus ir dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą bus skiriama nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties litų bauda (iki šiol buvo skiriama nuo penkiasdešimt iki vieno šimto litų bauda). Tokia pati bauda (nuo 80 iki 140 Lt) bus skiriama už KET pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą, mopedo ar lengvojo keturračio motociklo vairavimą ar važiavimą neužsidėjus ir (ar) neužsisegus motociklininko šalmo. Iki 2011 m. kovo 1 d. už šiuos pažeidimus buvo skiriama nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų bauda. Mopedų ar lengvųjų keturračių motociklų vairavimas neturint teisės jų vairuoti užtrauks nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų litų baudą (buvo nuo 20 iki 40 litų). Griežtėja atsakomybė ir transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nurodyti pareigūnui duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, nevykdymą (ATPK 133(1) str.). Fiziniam asmeniui numatyta nuo trijų šimtų litų iki aštuonių šimtų litų bauda, o įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui - nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų. Iki 2011 m. kovo 1 d. transporto priemonių savininkams (valdytojams) galėjo būti skiriama bauda iki penkių šimtų litų. Primename, kad tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, - užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2011 m. kovo 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriame siūloma asmeniui per dešimt darbo dienų nuo šių dokumentų išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, bus siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui) ne tik už sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus, bet ir už nustatyto greičio viršijimą (ATPK 260(2) str.). Šaltinis: policija.lt ![]() Vyriausybės siūlymas Seimui keisti baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus sistemą grąžinant baudos balus sukėlė nemenką diskusijų bangą. Vieni ploja rankomis, kad valdžios vyrai pagaliau prasitrynė akis ir vėl prisiminė avaringumo problemas, kiti skeptiškai kraipo galvas, teigdami, kad toks sprendimas būtų ne pats veiksmingiausias. Įstatymo projektas numato, kad už skirtingai kvalifikuojamus Kelių eismo taisyklių pažeidimus vairuotojams būtų skiriami baudos balai, o per metus surinkus dešimt būtų nuo 9 mėnesių iki metų prarandama teisė vairuoti transporto priemonę. Pradedančiam vairuotojui, kuris neturi dvejų metų stažo, teisė vairuoti būtų atimta surinkus šešis baudos balus. Paskirtų balų galiojimas baigtųsi suėjus metams nuo jų skyrimo dienos, taip pat balai būtų anuliuojami ir atėmus teisę vairuoto transporto priemonę. VRM teigia, kad siūlomu reguliavimu siekia drausminti vairuotojus, kurie pakartotinai daro Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Balų idėja – diskutuotina Lietuvos automobilių sporto legenda, sporto pedagogas ir Lietuvos kartingo federacijos generalinis sekretorius Valdas Jonušis atsargiai vertina idėją vėl įvesti baudos balų sistemą už KET pažeidimus. „Visų pirma, labai gerai, kad Vyriausybė atkreipė dėmesį į šią problemą. Dėmesys čia būtinas. Avaringumas – opi problema mūsų šalyje. Tad tikrai turime ieškoti kažkokio sprendimo. Blogiausia būtų nedaryti nieko. Tiesa, Valstybinės eismo saugumo komisijos teiktą pasiūlymą vyriausybei aš vertinčiau ne kaip patį geriausią. Pirmiausia, balų sistema niekaip nepaveiks pačių piktybiškiausių pažeidėjų – jie ir taip važinėja be vairuotojo pažymėjimų. Be to, prisiminkime praeitį. Kažkada mūsų kraštuose veikė panaši balų sistema, bet avaringumo kreivei tokia nuobaudų forma tuomet akivaizdžiai neturėjo įtakos. O svarbiausia, kad dabar siūloma baudos balų sistema mus vėl gražintų į baudimo kultūros laikus“, – pasakoja Lietuvos kartingo federacijos generalinis sekretorius V. Jonušis. Pasak lenktynininko, tai šioks toks žingsnis atgal, vertinant pagal šio laikmečio vertybių skalę. Kaip ir visur, taip ir eisme, dabar stengiamasi vadovautis tolerancija, tarpusavio supratimu, gero tono ženklu tampa ramus elgesys kelyje. O balų sistema iš europinių vertybių, sąmoningo situacijos vertinimo laikmečio mus vėl nublokštų į baime pagrįsto elgesio modelio laikus. Daugiau dėmesio reikėtų skirti vairavimo mokymui Lietuvos kartingo federacijos generalinis sekretorius V. Jonušis pastebi, kad eismo saugumo situaciją būtų galima pagerinti daugiau dėmesio skiriant vairavimo mokymui. Dabar ši sritis yra nepelnytai pamiršta. „Daug kas sutiks, kad nemažai problemų yra vairuotojų rengimo srityje. Vairavimas – tai ne vien mokėjimas pajudėti iš vietos, pavarų perjungimas. Vairavimas – tai ir atsakomybės suvokimas, saugaus vairavimo principų žinojimas. Tad dalis atsakomybės už pradedančių vairuotojų avarijas turėtų tekti ir juos rengusioms mokymo įstaigoms. O šiais laikais atsekti tam tikrą ryšį būtų gana paprasta. Šiuolaikinės technologijos leidžia nesunkiai nustatyti, kokia vairavimo mokykla paruošė avariją sukėlusį vairuotoją. Tokius duomenis galima analizuoti, sisteminti ir reitinguoti vairavimo mokyklas. Reitinguoti pagal tai, kaip kuri mokymo įstaiga išmokė savo klientus gerbti kitus eismo dalyvius ir aplinkinių gyvybes. Tokia duomenų analizė leistų atsekti ryšį tarp vairavimo mokyklų ir avarijų. Ir tai leistų eliminuoti pačias priežastis suspenduojant licenzijas“, – sako vairavimo pedagogas Valdas Jonušis. Šaltinis:Delfi.lt ![]() Miestų gatvėse galima pastebėti, kad kai kurie vairuotojai, prieš važiuodami atbuline eiga, įjungia avarinės šviesos signalizaciją. Kelių eismo taisyklių (KET) ir saugaus eismo mokytojas Rolandas Balkė įspėja, kad to daryti nereikia. KET nurodoma, kad įspėjamųjų signalų grupei priskiriami šie: rodomi posūkių, stabdžių šviesos signalais arba ranka; garso signalas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos; įspėjamųjų mirksinčių oranžinių šviesų įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas. „Šiuos signalus reikia naudoti pagal paskirtį. Važiuojant atbuline eiga įjungti avarinės šviesos signalizacijos nereikia, nes apie atbulinę eigą mus informuoja atbulinės eigos žibintas. Deja, visi ignoruoja posūkio į kairę ar dešinę signalą. Be to, įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuoj pat po jo, signalą rodant taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Važiuojant atbulomis kai kuriems vairuotojams sunku nuspręsti į kurią pusę rodyti posūkį, bet jis turi išlikti toks pat, kaip ir važiuojant į priekį“, – aiškina VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro mokytojas R. Balkė Todėl ir patyrusiems, ir pradedantiesiems vairuotojams primenama, kada vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – tą reikia daryti ranka: prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas, prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas. Laikant praktikos egzaminą VĮ „Regitra“, to irgi nereikėtų užmiršti, nes KET neišskiria judėjimo krypties kada rodyti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalą, važiuojant į priekį ar atgal. Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, be to, matomumą riboja automobilio konstrukcijos, todėl patariama vengti važiuoti atbulomis. „Automobilių stovėjimo aikštelėse to dažnai nepavyksta išvengti, todėl siūlome atvykus automobilį iš karto pasistatyti atbulą, kai esame apžvelgę laisvą automobilio statymui skirtą vietą ir kelionę pradėti visada pajudant į priekį. Tai būtina norint išvengti nelaimingų eismo įvykių, nes įsėdus į automobilį iš karto nepradedame važiuoti, užvedame variklį, įsijungiame radiją ar užsisegame saugos diržus (gyvenvietėse leidžiama neužsisegti saugos diržų važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse) ar atliekame kitą veiksmą, kurio metu mūsų dėmesys nukrypsta nuo galinio vaizdo automobilio veidrodžių. Pradėję važiuoti mes jau nežinome, ar nėra kliūties už mūsų automobilio galo, o juk tai gali būti ir žaidžiantis vaikas daugiabučio kiemo aikštelėje. Jeigu galime naudotis tik išoriniais galinio vaizdo veidrodžiais, prieš važiuojant atbulomis reikėtų šiek tiek pavažiuoti į priekį pilnai susukus vairą į dešinę arba kairę ir taip pamatyti, ar nėra kliūties už mūsų automobilio“, – teigia saugaus eismo mokytojas R. Balkė. Jis primena, kad avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta tokiais atvejais: priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama; įvykus eismo įvykiui; tikrinančiam pareigūnui sustabdžius; sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, o važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedega bent viena galinė gabaritinė šviesa; kai ji velkama; kai vairuotojas akinamas; kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų; vaikų įlaipinimo (išlaipinimo) į (iš) transporto priemonę (-ės) su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais metu. Jeigu trumpam sustojame ne dėl priverstinio sustojimo, o tiesiog pasikalbėti telefonu ten, kur sustoti (stovėti) nedraudžia kelio ženklai, avarinė šviesos signalizacijos jungti nereikia. Šaltinis: Delfi |